Žodis „sakramentas“ paimtas iš lotynų kalbos, kurioje reiškė:
Kareivio priesaiką vėliavai; šia prasme sakramento vardas tiko krikštui, kuris primena tikinčiojo priesaiką Dievo karalystės vadui Kristui;
Pinigus, kuriuos besibylinėją užstatydavo valstybės ižde, kad bylai pasibaigus, pralaimėjusios pusės dalis būtų perduota šventyklai; šia prasme sakramento vardas tiko visoms veiksmingoms Bažnyčios apeigoms, kurios yra panašios į paslėptus, nepaprastos vertės pinigus, už kuriuos galima įsigyti sau nuodėmių atleidimą, malonę, išganymą (malone suprantame Dievo pagalbą dėl išganymo).
Sakramentai yra Kristaus įsteigti regimieji ženklai Dievo malonei gauti.
„Sakramentas yra ženklas, kuris primena, kas įvyko anksčiau, – Kristaus kančią; nurodo, kas per Kristaus kančią atsiranda mumyse, – malonę; pranašauja, tai yra iš anksto skelbia busimąjį išaukštinimą“ (Šv. Tomas)Apie Sutvirtinimo sakramentą
Sakramentų pradžia – Bažnyčios pradžia. Apaštalai įvesdami sakramentinę praktiką rėmėsi žodiniu apreiškimu ir įsitikinimu, jog tai atitinka Jėzaus valią ir praktiką. Sakramentai yra tartum iš Jėzaus Kristaus kūno „išėjusi jėga“ skirta gydyti visą žmogų, jo kūną ir sielą. Apaštalas Paulius pabrėžė, kad sakramentai nėra magija ar prietarai, panašūs į pagonių apeigas, bet gilios bendrystės su Prisikėlusiu Kristumi pradžia. Jie remiasi tikėjimu, žodžiais, apeigomis. Laikui bėgant Bažnyčia išskyrė septynis ypatingus būdus – sakramentus, per kuriuos Dievas ateina į mūsų tarpą ir teikia malones. T. Y., Krikštas, Sutvirtinimas, Švč. Sakramentas, Susitaikymas, Kunigystė, Santuoka, Ligonių patepimas. Šie ženklai kviečia mus naujai išgyventi Dievo atpirkimo darbus. Bažnyčia moko, kad Naujosios Sandaros sakramentai yra būtini tikinčiųjų išganymui.
Kiekvienas Sakramentas atliekamas Jėzaus Kristaus vardu;
Visi Bažnyčios teikiami Sakramentai yra Šventosios Dvasios veikimas ir tuo pat metu žmogui dovana ir kvietimas;
Sakramentai yra žmogaus gyvenimo gelmėje ir vykdo Jėzaus misiją, - atskleisti pasauliui tikrąjį Dievo veidą.
Dievą pagarbinti;
Žmogų pašventinti;
Bažnyčiai – mistiniam Kristaus Kūnui ugdyti;
Žmones mokyti.
Priimdamas krikščionis sakramentus turi žinoti, kad sakramentas yra veiksmingas ne dėl jį teikiančio ar gaunančio žmogaus teisumo, bet Dievo galybe. Kai Sakramentai švenčiami pagal Bažnyčios mokymą, jame ir per jį veikia Dievas. Nesvarbu koks būtų teikiančio sakramentus asmens šventumas, labai yra svarbu žinoti, kad sakramentų vaisiai priklauso ir nuo to, kiek vertai yra pasirengęs sakramentų gavėjas.
