„Kas gieda, dvigubai meldžiasi“ (Kun. A. Jančiauskas, 1942).
1994 - 1999
Jubiliejiniais 200 – aisiais Pakuonio parapijos metais, buvo galima džiaugtis ilgamečiu Pakuonio bažnyčios choru:
Chorui vadovavo iš Kauno atvažiuojantis vargonininkas Jonas Kilbauskas.
2000 – 2025
Nuo 2000 metų, klebono kun. J. Varkalos kvietimu, Pakuonio bažnyčios chorui vadovauti ima prienietė Virginija Galinienė.
Virginija Galinienė su muzika draugauja nuo 5 metų. Groti vargonais trylikametę Virginiją išmokė Prienų bažnyčios vargonininkas Jonas Gaučys. Muzikos subtilybių Virginija mokėsi Prienų meno mokykloje, Marijampolės aukštesniojoje pedagoginėje mokykloje. Baigusi neakivaizdines pedagogines studijas įgijo chorinio dirigavimo ir muzikos mokytojos specialybes. Savo talentu Virginija džiugino Prienų bažnyčios tikinčiuosius, 12 metų vargonavo Šilavoto bažnyčioje, o paskutinius 25 metus – vadovauja Pakuonio bažnyčios chorui ir vargonauja.
Senojo choro giesmė „Petro laivas“ (2012.07.01)
Choristų balsus galima išgirsti giedant rožančių apie 1998 m. Rožančių gieda Bronius ir Antanina Andriulevičiai, Karolina ir Stasys Skliaudžiai, Antanina Gylienė, Janina Navickienė.
Choro sudėtis metams bėgant keitėsi. Nuo 2019 m. chore gieda:
,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,
2025.10.11 Choro kelionė Panemunės keliu
Mūsų choras buvo nuostabioje kelionėje. Važiavome Panemunės keliu link Jurbarko. Mums buvo dovanota saulėta diena. O nuraudusių, Nemuno šlaituose augančių, medžių auksas paliko be žado. Mes buvome palaimintos ne tik gero oro ir gražių vaizdų, bet ir žmonių, kurie mūsų laukė, mus sutiko, priėmė.
1938 m. pastatytoje Raudondvario Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčioje, žengiant per duris, pradėjo groti muzika. Specialiai mums grojo bažnyčios klebonas kun. dek. Erastas Murauskas. Išlydėjo taip pat su muzikos garsais.
Kulautuvos Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčioje dalyvavome Šv. Mišose, kurias vedė klebonas kun. Antanas Gražulis. Ši pušynų apsupta bažnyčia mus gali išmokyti to, kad tragedija atrodęs įvykis, virto nuostabiu dalyku. Senoji bažnyčia 2012 m. buvo padegta ir iš jos praktiškai nieko neliko. Tačiau nuo 2021 m. Kulautuvos kurortinio miestelio žmonės gali džiaugtis nauja, modernia bažnyčia, su asketiška, bet savo kuklumu nuostabia aplinka.
Giesmė Kulautuvoje (Tavimi seku, Viešpatie)
Paštuvoje aplankėme Basųjų karmeličių Šv. Juozapo ir Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės vienuolyną. Savo bendravimu mus palaimino sesuo Alė Marija. Trumpo vizito metu ji pasakė mums daug svarbių dalykų. Žmogus, kuris dega meile Dievui, jau dabar, čia - žemėje, jaučiasi kaip namie. Jis turi galimybę visomis gautomis dovanomis dalintis su kitais. Gyvenimą galima matyti kaip atsitiktinumų grandinę, o galima visame kame matyti Dievo ženklus. Sesuo Alė Marija be visų savo pareigų dar prižiūri bites, todėl gali paruošti mažas dovanėles iš medaus. Ant gražiai supakuotų dėžučių jautri žinutė: "Viešpatie, išmokyk žmones išgauti tai, kas geriausia iš kiekvienos situacijos, idant galėtų paversti medumi tai, apie ką galvoja, ką sako ir ką paliečia."
Važiuojant link Vilkijos iš tolo galima pamatyti didingą, dvibokštę, raudonų plytų Vilkijos Šv. Jurgio bažnyčią, pastatytą 1901-1920 m. laikotarpiu, nors parapija ir pirmoji bažnyčia datuojama 1525 m. Pirmojo bažnyčios statytojo kun. Butkaus nuostata buvo ta, kad bažnyčia turi stovėti ant kalno ir rodyti kelią dangun. Ir iš tiesų - bažnyčios skliautų aukštis tiesiog gniaužia kvapą, o vargonų garsas puikus.
Giesmė Vilkijoje (Viešpats pakrantėj stovėjo)
Seredžiuje pasigrožėjome neoklasicizmo stiliaus Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, pastatyta 1823 m. Pirmosios bažnyčios Seredžiuje buvo funduojamos Sapiegų giminės, o pati pirmoji bažnyčia čia buvo pastatyta 1648 m.
Pailsėti nuo įspūdžių, atsipūsti, pasikrauti jėgų buvome sustoję Raudonėje. Nuostabioje pilyje, kuri savo dabartinį pavidalą įgijo po 1854 - 1877 metais atlliktos rekonstrukcijos, šiuo metu veikia mokykla. O pasiryžus užlipti į pilies bokštą, atsiveria nuostabūs Nemuno vingių vaizdai.
Panemunės pilis - geriausiai išlikusi renesansinė rezidencinė pilis Lietuvoje, savo metus skaičiuojanti nuo XV amžiaus - sužavėjo savo didingumu ir nuostabiais parkais.
Jurbarke pamatėme dar vieną raudonų plytų gražuolę - Švč. Trejybės bažnyčią, pastatytą 1907 m. Mus svetingai priėmė klebonas ir į vakarines mišias pradėjęs rinkstis choras. Mums buvo maloniai leista patirti giedojimo džiaugsmą toje puikioje šventovėje.
Giesmė Jurbarke (1) (Nendė)
Giesmė Jurbarke (2) (Visur ieškojome tavęs)
Grįžtant namo, tuo pačiu gražiu keliu, mes užsukome į Skirsnemunę pasigrožėti dar viena raudonų plytų šventove - Šv. Jurgio bažnyčia, pastatyta 1903 m.
Labai simboliškai - paskutinė aplankyta bažnyčia šioje kelionėje - Veliuonos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia. Tai viena iš septynių pirmųjų Žemaitijos bažnyčių. Vytautas didysis 1421 m., netrukus po Žemaitijos krikšto, įsteigė parapiją, o po penkerių metų pastatė bažnyčią. Vytauto bažnyčia, kuri, manoma, buvo medinė, nėra išlikusi. Dabartinė bažnyčia pastatyta 1642 m. LDK kanclerio Albrechto Stanislovo Radvilos rūpesčiu.
Pavargę, bet laimingos...
2025 metų gruodžio akimirkos
2025.12.07 Kristina uždega antrąją - Tikėjimo arba Betliejaus - Advento vainiko žvakę.
2025.12.14 Virginija uždega trečiąją - Džiaugsmo arba Piemenų - Advento vainiko žvakę.
2025.12.31 Padėkos mišios Šlienavoje
2026.01.01 - pirmoji Naujųjų metų diena
2026.07.19 sveikiname naująjį kleboną kun.Rolandą Judeikį
2026.07.25 Choro kelionė po Aukštaitiją
Pačios didžiausios mūsų choro kelionių mylėtojos gražų šeštadienį praleido nuostabioje kelionėje. Pirmasis sustojimas - Ariogalos šaltinėlis, dar vadinamas Marijos ašarų šaltiniu. Žmonės tikina, kad šaltinio vanduo turi gydančių galių, todėl čia nuolat vykstama prisipilti vandens didesnėmis talpomis.
Aplankyta dvibokštė istoristinio stiliaus Ariogalos Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia, pastatyta 1939 m. (pirmoji medinė buvo įkurta 1416 m. Vytauto Didžiojo).
Sekanti stotelė - Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos Angelų karalienės bažnyčia ir bernardinų vienuolyno ansamblis - vienas įspūdingiausių ir didžiausių XVII–XVIII a. sakralinės architektūros paminklų Lietuvoje, kuriame darniai susijungia gotikos, renesanso ir baroko stiliai.
Pagal senas geras tradicijas - skanūs pietūs užeigoje.
Aplankytas Kryžių kalnas - unikalus katalikiškos piligrimystės objektas ir istorinis paminklas Šiaulių rajone, garsėjantis šimtais tūkstančių čia pastatytų kryžių. Pirmieji kryžiai pradėti statyti XIX a. viduryje (apie 1831 m. arba 1863 m.), pagerbiant carinės Rusijos numšintų sukilimų aukas, kurių kūnai nebuvo rasti. lgainiui kalnas tapo taikaus lietuvių pasipriešinimo, tikėjimo ir laisvės simboliu. Sovietų valdžia kalną ne kartą niokojo ir lygino buldozeriais, tačiau žmonės naktimis slapta kryžius vėl atstatydavo.1993 m. čia lankėsi popiežius Jonas Paulius II. Jo palaiminimas išgarsino Kryžių kalną visame pasaulyje. Netoli kalno stovi popiežiaus iniciatyva pastatytas modernus pranciškonų vienuolynas. Šiandien čia stovi gerokai per 100 000 kryžių – nuo milžiniškų medinių iki mažų, pakabintų ant didesniųjų. Juos palieka piligrimai iš viso pasaulio.
Sekanti kelionės stotelė - Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedra, pastatyta 1626 m. (1445 m. pirmoji bažnyčia). Katedros statutas suteiktas 1997 m. popiežiaus Jono Pauliaus II sprendimu įkūrus Šiaulių vyskupiją. Ši šventovė yra ryškiausias renensansinio manierizmo architektūros paminklas Lietuvoje, išsiskirianti savo 70 metrų aukščio baltu bokštu. Jame įrengta apžvalgos aikštelė ir kurios gerai matosi gausi varpų kariliono kolekcija. Ant pietinės katedros sienos išlikęs vienas seniausių saulės laikrodžių Lietuvoje, vis dar rodantis tikslų vietos laiką.
Kelionėje aplankyta Baisogalos Švč, Trejybės bažnyčia ir dvaras. Dabartinė mūrinė bažnyčia buvo pastatyta 1882 metais Baisogalos dvaro savininko grafo Vladislovo Komaro ir jo žmonos Onos lėšomis. Caro valdžia tuo metu griežtai ribojo mūrinių katalikų bažnyčių statybas, todėl šis leidimas buvo išskirtinis. Bažnyčios viduje įrengti penki gotikinio stiliaus altoriai, padengti aukso spalva.
Grįždamos keliautojos turėjo galimybę pagiedoti Šiluvos koplyčioje.
Giesmė: Marija skaisčiausia lelija
