Santuokos sakramentas — tai Dievo bei Bažnyčios liudytojų akivaizdoje vyro ir moters duota priesaika visą gyvenimą vienas kitą mylėti, gerbti ir susilaukti vaikų bei juos ugdyti.

Santuoka, kurią vyras ir moteris sudaro visam gyvenimui kaip bendrą sąjungą, skirta sutuoktinių gėriui ir vaikų gimdymui bei auklėjimui. Esminės santuokos savybės, kurios turi būti žinomos ir besąlygiškai priimtinos besituokiantiems krikščionims, — vienumas ir neišardomumas. Kitaip tariant santuoka sudaroma tik vieną kartą ir jokios žmogiškos jėgos negali būti išardyta. Santuokinį ryšį įtvirtino pats Dievas, tad sudaryta pakrikštytųjų santuoka niekada negali būti panaikinta: „Taigi jie - jau nebe du, o vienas kūnas. Ką tad Dievas sujungė, žmogus teneperskiria“ (Mt 19, 6). Santuokoje vyras ir moteris yra lygiateisiai, vienas kitam atsidavę, tarnaujantys ir pasiryžę būti atviri gyvybės dovanai bei drauge auginti vaikus.

Kodėl kuriančiam šeimą reikia priimti Santuokos sakramentą?

Vyro ir moters meilėje atsispindi Dievo ir žmogaus, Kristaus bei Bažnyčios meilė. Taip kaip Dievas ištikimas žmogui, taip vyras ir moteris Dievo akivaizdoje apsisprendžia vienas kitą visą gyvenimą mylėti, rūpintis ir globoti — priima Santuokos sakramentą. To reikia vyro ir moters sąjungai, vaikų gerovei ir saugumui, kad jie užaugtų mylimais ir mylinčiais žmonėmis.
Gyvenimas susidėjus kartu be santuokos sakramento yra nuodėmė. Tokioje poroje vyras ir moteris meluoja vienas kitam, negerbia nei savęs, nei vaikų, nei kito asmens, nei paties Dievo, kuris dovanojo tokį unikalų ir vienintelį gyvenimą, kad prisiimtume atsakomybę už savo ir kito žmogaus ateitį. Intymūs santykiai be santuokos sakramento yra melavimas, nes kūno kalba išreiškiamas troškimas dovanoti save, imtis atsakomybės ir gerbti vienas kitą, o iš tiesų asmenys neprisiima jokių įsipareigojimų, vienas kitam tampa priemone.

Kam teikiamas Santuokos sakramentas?

Santuokos sakramentas teikiamas vyrui ir moteriai, kurie yra dar nesudarę galiojančios bažnytinės santuokos, myli vienas kitą ir tvirtai apsisprendę, išreiškia abipusį sutikimą visam gyvenimui kurti krikščionišką šeimą, gimdyti bei auginti vaikus.

Būtina žinoti:

• Bažnyčioje vyras ir moteris tuokiasi laisva valia, tvirtai apsisprendę, vieną kartą ir visam gyvenimui;
• sužadėtiniai, nusprendę arkikatedroje priimti Santuokos sakramentą, turėtų kreiptis į budintį kunigą ne vėliau kaip trys mėnesiai iki numatytos santuokos datos;
• tam, kad santuoka būtų palaiminta bažnyčioje, reikia iš anksto asmeniškai kalbėtis su dvasininku, pateikti asmens tapatybę liudijantį dokumentą, pristatyti Krikšto pažymą, laisvos būklės liudijimą, pažymą apie Šeimos centre lankytus specialius kursus sužadėtiniams; o tuokiantis ne savoje parapijoje reikia turėti savo parapijos klebono leidimą tuoktis kitoje bažnyčioje;
• prieš priimant Santuokos sakramentą dera atlikti išpažintį, nes, kurdamas šeimą, žmogus pradeda naują gyvenimo etapą, šiuo ženklu labiau atsiveria Dievo malonei, įsipareigoja prisiimti atsakomybę už kitą žmogų ir būsimų vaikų laimę.

Santuokos sakramento simboliai

Priesaika — tai laisvas, tvirtas, Dievo ir žmonių akivaizdoje viešai paskelbtas pasižadėjimas vienas kitam visada išsaugoti ištikimybę, laimėje, varge, sveikatoje ir ligoje - visą gyvenimą vienas kitą mylėti ir gerbti.

Žiedas žymi ištikimybę, įsipareigojimą ir nesibaigiančios meilės pasirinkimą.

Santuokos sakramento apeigos

Suskambus bažnytiniam varpui, kuris skelbia apeigų pradžią, užgroja vargonai, sužadėtiniai, lydimi liudininkų ateina prie altoriaus, pagarbiai nusilenkia ir prisiartina prie jų laukiančio kunigo. Apeigas kunigas pradeda persižegnodamas ir pasveikindamas sužadėtinius bei visus svečius. Tuomet giedamas himnas į Šventąją Dvasią, kuri yra įvairių dovanų šaltinis. Po himno kunigas skaito maldą už jaunuosius. Visi atsakome: „Amen“.

Skaitomi skaitiniai iš Šventojo Rašto. Tuo metu galima sėdėti. Kai kunigas skaito ištrauką iš Evangelijos — visi stovime. Po Evangelijos kunigas paaiškina skaitytą tekstą, primena krikščioniškos santuokos esmę, sutuoktinių meilės patvarumą, šio sakramento malones ir įsipareigojimus.

Po pamokslo liturgijos vadovas užduoda klausimus jaunajam:
„Ar esi rimtai apsigalvojęs (-jusi), niekieno neverčiamas ir tikrai pasiryžęs vesti šią savo sužadėtinę?“ Jaunasis atsako: „Esu.“
Po to klausiama ir jaunoji:
„Ar esi rimtai apsigalvojusi, niekieno neverčiama ir tikrai pasiryžusi tekėti už šio savo sužadėtinio?“ Jaunoji atsako: „Esu.“
Vadovaujantis liturgijai dvasininkas klausia abu:
„Ar pasižadate santuokos kelyje visą gyvenimą vienas kitą mylėti ir gerbti?“
Kiekvienas atsako: „Pasižadu.“
Tada vadovaujantis liturgijai dvasininkas, atsižvelgdamas į besituokiančiųjų amžių, klausia apie vaikus:
„Ar sutinkate pagal Dievo valią susilaukti vaikų ir juos auklėti, kaip liepia Dievas ir Bažnyčia?“ Jaunieji atsako: „Sutinkame.“

Liturgijos vadovas kviečia jaunuosius paduoti vienas kitam dešinę ranką ir tarti priesaikos žodžius. Pirmasis prisiekia jaunasis:
„Aš, N., imu tave, N., savo žmona ir prisiekiu visada būti tau ištikimas: kai laimė lydės ar vargas suspaus, kai sveikata tvers ar ligos suims,- visą gyvenimą tave mylėsiu ir gerbsiu. Tepadeda man Dievas!”
Tada prisiekia jaunoji:
„Aš, N., imu tave, N., savo vyru ir prisiekiu visada būti tau ištikima: kai laimė lydės ar vargas suspaus, kai sveikata tvers ar ligos suims,- visą gyvenimą tave mylėsiu ir gerbsiu. Tepadeda man Dievas!”

Kunigas sutuoktinius peržegnoja, kreipiasi į liudytojus ir kviečia pagarbinti Dievą trumpa malda. Tada palaimina žiedus, kuriuos jaunavedžiai užmauna vienas kitam tardami šiuos žodžius:
„N., imk šį žiedą — mano meilės ir ištikimybės tau ženklą — vardan Dievo Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios.“

Apeigų pabaigoje teikiamas iškilmingas palaiminimas jaunavedžiams.

Kas gali teikti šį sakramentą?

Santuoka — tai vienintelis sakramentas, kurį teikia ne kunigas, bet vienas kitam Dievo akivaizdoje prisiekiantys sužadėtiniai. Santuokos apeigose dalyvaujantis kunigas (arba diakonas) Bažnyčios vardu priima sutuoktinių sutikimą ir jiems suteikia Bažnyčios palaiminimą. Bažnyčios atstovo ir kelių liudininkų dalyvavimas santuokoje parodo, kad šis aktas vyksta be kliūčių ir yra reikšmingas, tikras ir svarbus bendruomeninio gyvenimo įvykis. 

Kokių dokumentų reikia?

 • Krikšto liudijimo (išrašas išduodamas bažnyčioje, kurioje buvote krikštytas(-a). Dokumentas galioja 6 mėn.

• Dokumento, liudijančio, jog anksčiau nebuvote sudaręs(-iusi) bažnytinės santuokos (laisvos formos pažymos, išduodamos bažnyčioje, kurioje buvote krikštytas(-a). Dokumentas galioja 6 mėn. Pastaba. Šios dvi pažymos paprastai išduodamos kaip vienas dokumentas.

• Leidimo susituokti už parapijos ribų, jei nesate mūsų parapijietis (-ė) (išduoda parapijos, kurios teritorijoje gyvenate, klebonas). Dokumentas galioja 6 mėn.

• Pažymos apie išklausytus Sužadėtinių kursus (pasirengimo bažnytinei santuokai kursas, žr. informaciją apie kursus).

• Kai vienas iš sutuoktinių priklauso kitai krikščionių bažnyčiai; išpažįsta kitą religiją; yra netikintis; kitos valstybės pilietis ar anksčiau sudaręs civilinę santuoką, būtina pateikti papildomus dokumentus, apie kuriuos sužinosite bažnyčios raštinėje.

• Jei esate anksčiau sudarę civilinę santuoką, reikia pateikti santuokos liudijimo kopiją. Lietuvos valstybė pripažįsta santuokos registraciją bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis). Tuokiantis su kitos valstybės piliečiu, prieš bažnytinę santuoką būtina įregistruoti civilinę santuoką (ne vėliau kaip prieš 2 savaites iki bažnytinės santuokos) ir pateikti santuokos liudijimo kopiją. Įspėjame. Jei Santuokos sakramentui reikalingas vyskupo leidimas, jo negavę iš anksto negarantuojame, kad Jūsų santuoka bus palaiminta.